Saulės energijos panaudojimas šildymui ir karšto vandens ruošimui.
Plačiausiai tokios sistemos naudojamos Kinijoje – skelbiama, kad šioje šalyje yra instaliuota 60% viso pasaulio šios technologijos galingumo ir šioje pramonėje dirba apie 250 tūkst. žmonių. Kinijoje 2004 m. pastatų šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginių, naudojančių saulės energiją, galios prieaugis buvo 80%. Pasaulio mastu 2000-2004m. šių šiluminės energijos generavimo įrenginių bendros galios metinis prieaugis sudarė 17%. Žymi šios technologijos rinka yra ir Europoje, Izraelyje, Turkijoje bei Japonijoje, mažesniu mastu ši technologija taikoma dar daugelyje šalių.
Perspektyvos panaudojant individualiems poreikiams. Pačios mažiausios sąnaudos ir greičiausiais atsipirkimas. Laiko patikrintos, patikimos technologijos. Didėja pritaikymo galimybių, tobulėja valdikliai ir jų funkcijos. Atsiranda standartiniai architektūriniai sprendimai ir galimybės derinti su pastatų renovacija, rekonstrukcija ir stogų atnaujinimu ar remontu. Naudojama labai plačiai, įskaitant ir žymiai šaltesnes už Lietuvą klimatines zonas.
Plačiausiai tokios sistemos naudojamos Kinijoje – skelbiama, kad šioje šalyje yra instaliuota 60% viso pasaulio šios technologijos galingumo ir šioje pramonėje dirba apie 250 tūkst. žmonių. Kinijoje 2004 m. pastatų šildymo ir karšto vandens ruošimo įrenginių, naudojančių saulės energiją, galios prieaugis buvo 80%. Pasaulio mastu 2000-2004m. šių šiluminės energijos generavimo įrenginių bendros galios metinis prieaugis sudarė 17%. Žymi šios technologijos rinka yra ir Europoje, Izraelyje, Turkijoje bei Japonijoje, mažesniu mastu ši technologija taikoma dar daugelyje šalių.
Perspektyvos panaudojant individualiems poreikiams. Pačios mažiausios sąnaudos ir greičiausiais atsipirkimas. Laiko patikrintos, patikimos technologijos. Didėja pritaikymo galimybių, tobulėja valdikliai ir jų funkcijos. Atsiranda standartiniai architektūriniai sprendimai ir galimybės derinti su pastatų renovacija, rekonstrukcija ir stogų atnaujinimu ar remontu. Naudojama labai plačiai, įskaitant ir žymiai šaltesnes už Lietuvą klimatines zonas.
Saulės fotoelektrinės jėgainės.
1999 m. saulės energijos kumuliacinis panaudojimas fotoelektrinėse jėgainėse pasaulyje peržengė 1 GW ribą. Po penkių metų, 2004 m. pabaigoje, šis kumuliacinis galingumas jau buvo keturiskart didesnis – 4 GW. 2004 m. ši technologija pradėjo ypač sparčiai plėstis ir metinis galios prieaugis pasaulyje viršijo 1.1 GW. Didieji energijos gamintojai mano, kad 2006-2008 m. laikotarpiu fotoelektrinių jėgainių kumuliacinis galingumas toliau didės panašiu tempu.
Saulės fotoelektrinės jėgainės yra dviejų tipų – vietinės (vieno vartotojo) ir pramoninės (tiekiančios elektros energiją į bendrą tinklą). Vietinės jėgainės labiausiai paplitusios Japonijoje, Vokietijoje ir JAV. Iki 2004 m. daugiau nei 400 tūkst. namų ūkių (pusė jų Japonijoje) šiose šalyse turėjo vietinius fotoelektrinius saulės kolektorius, įrengtus ant pastatų stogų. Metinis vietinių fotoelektrinių jėgainių galios prieaugis pasaulyje 2000-2004 m. laikotarpiu buvo 17%. Pramoninių fotoelektrinių jėgainių metinis galios prieaugis tuo laikotarpiu buvo daug didesnis – 60% (tai sparčiausiai besivystanti AEI panaudojimo technologija). 2004 m. pramoninių fotoelektrinių jėgainių pasaulyje instaliuotas galingumas padidėjo nuo 1.1 GW iki 1.8 GW.
Pagrindinės trys šios energijos rūšies įrenginius gaminančios įmonės yra Sharp, Kyocera ir BP Solar. Kinija ir kai kurios kitos besivystančios šalys (Filipinai, Tailandas ir kt.) yra ypač stambios saulės fotoelektrinių jėgainių gamintojos.
Perspektyvos panaudojant individualiems poreikiams. Kol kas brangi, bet labai sparčiai besivystanti technologija. Lietuvoje sudėtinga gauti pakankamos galios fotoelektrinių panelių. Amerikos saulės fotocheminių elementų gamintojai pranešė apie technologinį šuolį, leidusį įveikti el. energijos gamybos iš saulės energijos kainos barjerą – fotoelektra pagaminta pigiau nei tradiciniais būdais. Labai sparčiai tobulėja ir pinga technologija. Didėja naujų elementų efektyvumas. Labai plačios ir įvairios pritaikymo galimybės. Ieškoma būdų kaip pramoniniu būdu dideliais kiekiais gaminti fotocheminius elementus ant plėvelės, tekstilės, netgi popieriaus, ieškoma sprendimų kaip išvengti pozicionavimo įrenginių įrengimo. Perspektyvu ten, kur yra toli nuo esančių elektros energijos skirstomųjų tinklų. Autonominių įrenginių įrengimas atsiperka tuo atveju, kai įvertiname tinklų atvedimo kaštus. Didėjant elektros energijos kainai – populiarės, nes mažės minimalios investicijos, pereinant prie taupiųjų technologijų atsipirkimas trumpės. (Šaltinis: http://www.mazeikiai.biz/saule/perspektyvos.htm )
1999 m. saulės energijos kumuliacinis panaudojimas fotoelektrinėse jėgainėse pasaulyje peržengė 1 GW ribą. Po penkių metų, 2004 m. pabaigoje, šis kumuliacinis galingumas jau buvo keturiskart didesnis – 4 GW. 2004 m. ši technologija pradėjo ypač sparčiai plėstis ir metinis galios prieaugis pasaulyje viršijo 1.1 GW. Didieji energijos gamintojai mano, kad 2006-2008 m. laikotarpiu fotoelektrinių jėgainių kumuliacinis galingumas toliau didės panašiu tempu.
Saulės fotoelektrinės jėgainės yra dviejų tipų – vietinės (vieno vartotojo) ir pramoninės (tiekiančios elektros energiją į bendrą tinklą). Vietinės jėgainės labiausiai paplitusios Japonijoje, Vokietijoje ir JAV. Iki 2004 m. daugiau nei 400 tūkst. namų ūkių (pusė jų Japonijoje) šiose šalyse turėjo vietinius fotoelektrinius saulės kolektorius, įrengtus ant pastatų stogų. Metinis vietinių fotoelektrinių jėgainių galios prieaugis pasaulyje 2000-2004 m. laikotarpiu buvo 17%. Pramoninių fotoelektrinių jėgainių metinis galios prieaugis tuo laikotarpiu buvo daug didesnis – 60% (tai sparčiausiai besivystanti AEI panaudojimo technologija). 2004 m. pramoninių fotoelektrinių jėgainių pasaulyje instaliuotas galingumas padidėjo nuo 1.1 GW iki 1.8 GW.
Pagrindinės trys šios energijos rūšies įrenginius gaminančios įmonės yra Sharp, Kyocera ir BP Solar. Kinija ir kai kurios kitos besivystančios šalys (Filipinai, Tailandas ir kt.) yra ypač stambios saulės fotoelektrinių jėgainių gamintojos.
Perspektyvos panaudojant individualiems poreikiams. Kol kas brangi, bet labai sparčiai besivystanti technologija. Lietuvoje sudėtinga gauti pakankamos galios fotoelektrinių panelių. Amerikos saulės fotocheminių elementų gamintojai pranešė apie technologinį šuolį, leidusį įveikti el. energijos gamybos iš saulės energijos kainos barjerą – fotoelektra pagaminta pigiau nei tradiciniais būdais. Labai sparčiai tobulėja ir pinga technologija. Didėja naujų elementų efektyvumas. Labai plačios ir įvairios pritaikymo galimybės. Ieškoma būdų kaip pramoniniu būdu dideliais kiekiais gaminti fotocheminius elementus ant plėvelės, tekstilės, netgi popieriaus, ieškoma sprendimų kaip išvengti pozicionavimo įrenginių įrengimo. Perspektyvu ten, kur yra toli nuo esančių elektros energijos skirstomųjų tinklų. Autonominių įrenginių įrengimas atsiperka tuo atveju, kai įvertiname tinklų atvedimo kaštus. Didėjant elektros energijos kainai – populiarės, nes mažės minimalios investicijos, pereinant prie taupiųjų technologijų atsipirkimas trumpės. (Šaltinis: http://www.mazeikiai.biz/saule/perspektyvos.htm )
Manau, kad kosmose Saulės energijai rinkti reikėtų kilometro dydžio saulės baterijų masyvų. Tuomet ši energija būtų persiunčiama į Žemę mikrobangų arba lazerio spindulio pavidalu, kur šiuos spindulius priimtų ir į elektros energiją konvertuotų planetos paviršiuje esančios antenos.Skirtingai nei ant Žemės esančios saulės baterijos, palydovinės saulės baterijos geostacionarioje orbitoje galėtų veikti ir naktį bei esant debesuotiems orams. Ir tada visi gyventų laimingi.
AtsakytiPanaikintiMan patiko tavo straipsnis:)Jeigu žmonės labiau išnaudotų saulės teikiamą energiją, tai sumažėtų tarša. Mes namuose taip pat turime saulės bateriją, vandeniui šildyti, tokiu būdu ir kurui sutaupome, ir saugome gamtą :)
AtsakytiPanaikinti